Religinė Malonių kelio reikšmė piligrimams

Piligrimystės metu susitinkame su Viešpačiu ir patiriame Jo teikiamas malones. Malonių kelias – tai kelionė tikėjime ir viltyje, tai kelionė priimant Dievo meilę ir Dievo gailestingumą. Šį kelią apšviečia Dieviškoji šviesa, o kartu keliauja ir Šventoji Dvasia. Apgaubti malonių skraiste atveriame savo širdis Viešpačiui, naujai pažvelgiame į savo gyvenimą ir atsigręžiame į Jėzų, dovanojantį mums Amžinybę.

„Viešpaties Jėzaus malonė tebūnie su jumis!“ (1 Kor 16, 23) rašoma Šventajame Rašte. Malonė yra Dievo dovana, stebuklas, tikėjimo ženklas, tikinčiojo pasišventimo ir atsinaujinimo simbolis. Šventosios vietos yra stebuklų ir Dievo malonių šaltiniai. Malonė – tai Dievo meilės pojūtis, ramybė ir bendrystė su Dievu. Malonė – tai mums teikiama pagalba, kad atsilieptume į kvietimą tapti Dievo vaikais, dieviškosios prigimties ir amžinojo gyvenimo dalininkais.

Malonė yra neužsitarnauta, tai Dievo teikiama dovana, kurią Šventoji Dvasia įlieja į mūsų sielą. Vienintelė malonės sąlyga yra tikėjimas.

Jūs gi esate išgelbėti malone per tikėjimą, ir ne iš savęs, bet tai yra Dievo dovana (Ef 2,8)

Eidami Malonių keliu pasiruošiame gauti Dievo dovanų ir palaiminimų. Mes nuolat prašome Dievo malonių ir dėkojame už gautas. Prašydami malonių statome kryžius Kryžių kalne ar, išreikšdami padėką, prie stebuklingų atvaizdų kabiname votus – padėkos ženklus. Tai Dievo malonės įrodymai, atpažįstami Dievo geradarybės simboliai.
Gauta malonė, veikdama mumyse, skatina vis labiau tikėti ir pasitikėti Viešpačiu. Mieli keliautojai, ar esate pasiruošę bendrystei su Dievu, sielos ir kūno išgijimui, galimybei priimti Dievo dovanas, atrasti gyvenimo prasmę ir patirti neišsenkantį palaimos jausmą? Tai yra Malonės slėpinys, tai yra Malonių kelias, tai yra kelias pas Viešpatį.