XIII amžiuje čia stovėjo viena stipriausių Šiaulių žemės pilių, kuri turėjo svarbią reikšmę kovose su kryžiuočiais. Tai vokiečių kronikose ne kartą minima Dubysos pilis (vok. Dobitzen). Pilies būta medinės, apjuostos akmenimis sutvirtinta 5–6 metrų aukščio statinių rąstų siena. Manoma, kad pilies įgulą galėjo sudaryti 50–70 ginkluotų vyrų. 1236 metų vasarą Dubysos pilį nesėkmingai bandė užimti Saulės mūšyje sumušti kalavijuočiai. Atkaklus pilies įgulos pasipriešinimas padėjo kunigaikščiams Bulioniams pavyti ir galutinai sumušti priešus prie Mūšos upės. 1348 m. Dubysos pilį sudegino didelės Ordino kariuomenės pajėgos. Pilis greitai buvo atstatyta, tačiau per 1358 metų antpuolį vėl sudegė. Livonijos kronikose rašoma, kad per šį pilies šturmą žuvo šimtas jos gynėjų ir du Ordino broliai.